- gyvatas
- gyvãtas sm. (2) žr. gyvata: 1. Vytauto gyvatas yra didžiame pavojuje rš. Tegu tad užliepsnoja krūtinė jaunųjų, tegu joje gyvatas įsikuria naujas! rš. 2. DP491 Pajuto artinantis savo gyvato galą Gmž. 3. organizmas: Žmogaus gyvãtas nepriima (valgyt nesinori) Grg. Menko gyvãto bėr (silpnas) Grg. Mano gyvatas baidos (man šlykštu); gyvatas atsidura (viduriai nepriima); gyvatas priima (virškina), gývatas dar tuštas (nevalgius); nū savo gyvãto nutraukti (atsisakyti nuo ko) MitI69. ^ Gyvãtas ne marės, užteks ir kibiro BzF51 (Prk).
Dictionary of the Lithuanian Language.